2021 m. sausio 14–15 d. vyko 9-asis metinis Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) forumas. Daugiau nei 300 NT rinkos profesionalų ir susijusių sričių atstovų nuotoliniu būdu klausė aktualių pranešimų ir dalyvavo įtraukiančiose diskusijose apie tai, kokius (ne)grįžtamus pokyčius atnešė pandemija, kaip į tai sureagavo NT rinka Lietuvoje bei užsienio šalyse, kokias įžvalgas ateičiai yra parengę ekspertai ir, žinoma, kada vėl gyvensime įprastu ritmu.  

„2020-ieji buvo labai įdomūs metai, su daug turbulencijų – nuo visiško uždarymo pavasario pradžioje iki rekordų metų pabaigoje. Dabar net sunku įvardyti, kas yra sezoniškumas NT rinkoje, bet dėl to – tik dar įdomiau“, – forumo dalyvius sveikino LNTAA prezidentas Audrius Gudanavičius ir pabrėžė, kad iššūkiai skatina dar glaudžiau bendradarbiauti su kolegomis ir semtis naujos patirties.

Užsienio kolegų patirtis – panaši ir skirtinga
Jungtinės Amerikos Valstijos, Ispanija, Portugalija ir Ukraina – šiose šalyse dirbančius NT brokerius „Capital Team“ vadovas Mantas Mikočiūnas pakvietė pasidalinti patirtimi apie darbo ypatumus pandemijos metu. Veronica Margolina (Florida, JAV) atkreipė dėmesį, kad dabar JAV kaip niekad daug žmonių būsto ieško virtualiai, skelbimuose dedama gerokai daugiau vaizdinės medžiagos, kad būtų galima susidaryti kuo išsamesnį vaizdą, o įprastas buto ar namo apžiūras pakeitė virtualūs turai.

„Tačiau pandemija tikrai nesumažino žmonių noro įsigyti NT! Daugelis nori investuoti pinigus ir, žinoma, gauti investicijų grąžą“, – patirtimi dalijosi ji ir pabrėžė, kad šiame darbe, kad ir kokia būtų situacija, svarbiausia yra suteikti kuo įmanoma geriausias pasaugas savo klientui.

Tam pritaria ir kolega iš Portugalijos Nuno Ricardo. Pasak jo, NT rinka nesustojo, tačiau pasikeitė žaidimo taisyklės ir visiems reikėjo prisitaikyti prie pokyčių.

„Dabar žmonės gerokai daugiau dėmesio skiria būstui, kurį planuoja įsigyti. Priežastis labai paprasta – namuose praleidžiama gerokai daugiau laiko, todėl reikia balkono, sodo“, – pasikeitusius klientų poreikius vardijo N. Ricardo ir prasitarė, kad dabar jiems reikia daugiau laiko priimti sprendimus.

Išaugusį susidomėjimą didesniu būstu su lauko erdve, taip pat klientų norą įsigyti namą priemiestyje, kad būtų kuo mažiau žmonių aplink, stebi ir kolega iš Ukrainos Georgiy Khioni.

„Atitinkamai NT kainos didmiesčiuose kažkiek koregavosi pirkėjams palankesne linkme, tačiau priemiesčiuose stebimas NT kainų ūgtelėjimas. Pardavėjai supranta, kad dabar turi galimybę parduoti brangiau“, – pasakojo G. Khioni.

Tiesa, pasak jo, Ukrainoje, priešingai JAV, virtuali NT apžiūra dar nėra itin populiari, tokį būdą kol kas renkasi tik  maždaug penki iš dešimties klientų.

Lietuvių pamėgtoje Ispanijoje dirbantis Valdemar Paukštė atkreipė dėmesį, kad šioje šalyje atskiri regionai labai skirtingai reagavo į pandemiją: pirmiausia karantino suvaržymai palietė kurortinius ir pajūrio miestus, kur NT įsigyja užsieniečiai ir dėl apribojimų jie negalėjo atvykti, tačiau čia situacija į  2019 m. lygį grįžo  pernai rudenį – NT kainos nežymiai koregavosi, bet paklausūs objektai tikrai neatpigo.

„Tuo tarpu žemyninėje Ispanijos dalyje – Madride, Barselonoje – pirmiausia į pandemiją sureagavo komercinis NT, kurio nuomos kainos krito 15–20 proc. Verslas, ypač smulkusis, greitai persiorientavo ir suprato, kad gali dirbti be patalpų“, – vardijo V. Paukštė.

Pasak jo, Ispanijoje populiaru ne tik apžiūrėti NT virtualiai, bet, jei butas ar sklypas perkamas investicijai, maždaug du iš dešimties sandorių sudaromi klientui net neatvykus į vietą. Tam daug įtakos turi tai, kad Ispanijoje maždaug  99 proc. NT sandorių dar iki pandemijos buvo sudaroma per agentūras, todėl brokerių vaidmuo čia nedaug pasikeitė.

Kiek kitoks bus pasaulis po pandemijos?
Pandemija ir karantino suvaržymai paveikė daugelį sričių visame pasaulyje, tačiau kai kurios šalys, pvz., Skandinavija, labai greitai pradėjo rodyti atsigavimo ženklus ir, planuojama, kad  jau 2022 m. ne tik sugrįš į 2019-ųjų lygį, bet ir jį peraugs. Tuo tarpu Pietų valstybėms atsigavimo scenarijus nėra toks optimistinis – turizmo, laisvalaikio pramogos gerokai skausmingiau reagavo į pandemiją.

„Lietuva turėtų būti tarp mažiausia per pandemiją nukentėjusių šalių. Kadangi prekių, priešingai nei paslaugų, kategorija nenukentėjo, atitinkamai ir pramonės produkcija rodė įspūdingus rezultatus, po krizės būsime dar arčiau Europos“, – optimistinį scenarijų Lietuvai ir Baltijos šalims turi „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Tačiau, pasak jo, NT sektoriaus po pandemijos laukia pasikeitimai. Pirma, verslas suprato, kad nereikia tokių didelių biurų ir drąsiai galima organizuoti nuotolinį darbą, o smarkiai išpopuliarėjus internetinei prekybai, turės persiorientuoti ir prekybininkai. Antra, gyvenamajame NT sektoriuje pandemija praktiškai nesukėlė nuosmukio, tačiau iškilo poreikis gyventi erdviau – ne tik Lietuvoje, bet JAV, Švedijoje, Danijoje gerokai šoktelėjo namų paklausa, be to, atsiradus galimybei dirbti nuotoliniu būdu, gyventi galima ten, kur nori, t. y. nebūtinai didmiesčiuose, kurie iki šiol turėjo neginčijamą pranašumą dėl darbo pasiūlos.

„Tikėtina, kad Lietuvoje ateityje bus statoma daugiau namų ir mažiau – daugiabučių. Juolab, kad ES išsiskiriame tuo, kad daugiau nei pusė žmonių gyvena daugiabučiuose, tai labai aukštas rodiklis. Be to, tikėtinas ir būsto didėjimas, nes dabar pagal būsto mažumą Lietuva yra antroje vietoje po Rumunijos“, – ateities vizijomis dalijosi ekonomistas.

Išaugusį lietuvių susidomėjimą namais – dabar bendroje statistikoje jie sudaro vidutiniškai 15–20 proc., anksčiau buvo 10 proc. – stebi ir Saulius Vagonis, OBER-HAUS analitikas. Tačiau, pasak jo, iš to nereikia daryti išvados, kad neliks butų paklausos – jie ir toliau išlieka pagrindas.

Aktyviausia NT rinka, kaip ir anksčiau, yra didmiesčiuose, o pagal kainų lygį Vilnius, vertinant Baltijos šalių kontekste, yra vidutiniokas – atsilieka nuo Talino, bet lenkia Rygą.

„Bendra situacija Lietuvoje 2020 m. nelabai skyrėsi nuo 2019-ųjų: nors pagal kainų augimą metai buvo kuklesni – didžiuosiuose miestuose NT kainos vidutiniškai ūgtelėjo 4,1  proc. (2019 m. – 7,2 proc.), tačiau nei vieną mėnesį nebuvo fiksuotas kainų mažėjimas“, – teigė analitikas ir patvirtino, kad stabtelėjimą per pirmąjį karantiną kompensavo didelis aktyvumas rudenį, o šiuo metu įsibėgėjusi rinka, panašu, ir toliau augs – gal kiek lėčiau, bet tikrai judės kilimo link.

Tiesa, pokyčiai būsto nuomos rinkoje teikia vilčių, kad šiame segmente kainų kilimas stabtelės: atsiradus naujiems žaidėjams – būstą nuomai stato didelės kompanijos, tad dėl išaugusios pasiūlos gali tekti susimažinti investicijų grąžą įsigijusiems būstą nuomai.

Lietuvos miestų ateities vizija
Labiausiai augantis miestas Lietuvoje – Vilnius. Mindaugas Pakalnis, Vilniaus miesto vyr. architektas, sako, kad Vilniui integruojantis į Vakarų Europos miestų tinklą, kartu atėjo ir tokie biurai, kokius turi, pvz., Kopenhaga, kiti didieji mestai, gyvenamasis sektorius to lygio dar nepasiekė, bet sparčiai juda tikslo link.

„Vilnius konkuruoja pasiekiamumu, gerai išvystyta viešojo transporto sistema, galimybe važinėti dviračiais, taip pat, vertinant Europos mastu, būsto pasiūla už prieinamą kainą. Tai vertina žmonės, rinkdamiesi, kur gyventi“, – kalbėjo Vilniaus miesto vyr. architektas.

Planuojantiems įsigyti ar keisti turimą būstą, labai aktualus klausimas, kokia bus tolimesnė miesto plėtra? Kur ji bus intensyviausia? Pasak M. Pakalnio, naują detalųjį miesto planą numatyta patvirtinti balandžio mėnesį, tada visi turės aiškias „žaidimo“ taisykles. Tačiau jau dabar aišku, kad ir toliau bus siekiama iš periferijos persikelti į centrinę miesto dalį, kuri turi visą infrastruktūrą, suvaldyti eismą centre ir plėtoti alternatyvų transportą, gerinti susisiekimą, įsikaitant ir viešojo transporto patrauklumo didinimą, o kai keleivių srautai čia padidės tris keturis kartus – bus galima grįžti prie metro idėjos svarstymo.

Jei, kaip manoma, netolimoje ateityje darbo vieta jau nebus esminis faktorius, kuris lemia gerą gyvenimą, kaip užtikrinti miestų patrauklumą gyventojams? Vilnius jau imasi veiksmų, o ką planuoja kiti miestai? Diskusiją šia tema su Kauno, Klaipėdos ir Anykščių architektais moderavo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas.

Pasak specialistų, ieškoma įvairių sąlyčio taškų, ypač tai aktualu didiesiems mietams, kur nemažai gyventojų įsikūrę užmiestyje, tačiau dirba mieste, čia vaikai lanko ugdymo įstaigas. Kauno atveju miesto savivaldybė ėmėsi veiksmų prijungti rajoną, tuo tarpu Klaipėdoje sulaukiama gyventojų prašymų, kad rajonas būtų prijungtas prie miesto. „Žmogus nemato tų administracinių ribų, jam reikia patogumo“, – sutartinai tvirtino specialistai ir pabrėžė, kad sėkmingam bendradarbiavimu būtinas susikalbėjimas tarp miesto ir rajono, kad visi žiūrėtų viena kryptimi. Tuo tarpu Anykščiai vilioja savo unikalumu, kuria išskirtinius verslus, tačiau miesto tikslas, kad žmonės ne tik atvažiuotų pasigrožėti, bet ir pasiliktų. Pandemija šiuo atveju yra kaip galimybė susigrąžinti gyventojus: galbūt atvažiuos, patiks ir pasiliks?

NT vertinimas ir finansavimo galimybės
Darbas NT srityje neįsivaizduojamas be turto vertinimo, tačiau kodėl vertintojai ir brokeriai kartais nesusikalba? Apie tai padiskutuoti du ekspertus – vertintoją ir „Centro kubas“ NT vadovą Viktorą Račkovskį bei OBER-HAUS vertinimo skyriaus vadovą S. Vagonį – pakvietė sertifikuotas „1Partner LT“ brokeris Tomas Ignatavičius.

„Tas nesusikalbėjimas kyla iš standartinių situacijų. Pirmiausia, vertintojas irgi yra žmogus, darbuotojas. Kaip brokeriai nemėgsta būti lyginami, taip vertintojai nemėgsta konkuruoti turto vertėmis. Ir kitas momentas – grįžtamasis ryšys. Nepasirinkote vertintojo – viskas gerai, tačiau nepalikite to klausimo „kabėti“. Arba kartais brokeriai užsiklausia vertintojo ir – tyla, o paskui grįžta po mėnesio ir sako, tai padaryk tą vertinimą“, – dažniausiai pasitaikančias problemas įvardijo daugiau nei 20 metų darbo patirtį turintis S. Vagonis.

V. Račkovskis įsitikinęs, kad šio nesusikalbėjimo priežastis dažnai būna patirties trūkumas.
„Jei brokeris neseniai dirba šį darbą ir nesupranta turto vertinimo specifikos, tai paprastai skambina vertintojui ir pasako, kokios vertės jam reikia, prašo padaryti vertinimą greitai ir pigiai. Tai ir požiūrio klausimas į vertintojo darbą“, – atkreipė dėmesį jis ir pabrėžė, kad siekiant išvengti nesusikalbėjimo, būtinas geranoriškas abipusis bendradarbiavimas.

Dar vienas aktualus klausimas – NT finansavimas. Kaip greito finansavimo galimybes mato bankų, unijų ir kitų alternatyvių finansuotojų atstovai? Internete veikiančio paskolų brokerio „Lenders“ generalinis direktorius Eitautas Bartuškevičius pristatė neseniai atliktą brokerių apklausą, kuri parodė, kad dažniausiai sandoriai neįvyksta dėl per didelės NT kainos, kita priežastis – klientai negauna finansavo. Tai rodo, kad yra pakankamai erdvės padėti spręsti finansavimo klausimus.

Taigi, kaip padėti klientui gauti finansavimą: tiesiogiai kreiptis į komercinį banką, paskolų brokerį ar bandyti ieškoti alternatyvių finansavimo galimybių? Kokia šiandien situacija būsto paskolų rinkoje? „Lenders“ partnerių (banko, kredito unijos) atstovės pasidalijo įžvalgomis ir pateikė daug naudingų patarimų, padėsiančių gauti finansavimą palankiausiomis sąlygomis.

Naujas NT portalas pasiruošęs startui
Antrosios Forumo dienos pranešimų sesiją LNTAA prezidentas A. Gudanavičius pradėjo ilgai laukta naujiena apie naują nepriklausomą NT skelbimų portalą www.realu.lt, kurio akcininkai yra Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija (LNTAA), Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) ir CAPITAL.

„Šis portalas priklauso tiems, kurie labiausiai suinteresuoti turėti alternatyvą dominuojantiems skelbimų portalams. Taigi, patys turime imtis iniciatyvos, nes niekas kitas už mus to nepadarys“, – kalbėjo LNTAA prezidentas.

Pasak LNTPA prezidento Mindaugo Statulevičiaus, šis klausimas aktualus ir vystytojams, kurie NT skelbimams per mėnesį išleidžia labai reikšmingas sumas, ir, matydami neskaidrią kainodarą, nesikalbėjimą su rinka, labai stipriai remia iniciatyvą turėti savo skelbimų portalą.

„Tai nebus trumpa distancija, tai – maratonas, tačiau mes esame pasirengę jį įveikti. Atėjo laikas užduoti toną tiems, kurie šiandien atneša daugiausia NT turinio į skelbimų portalus“, – pabrėžė LNTPA prezidentas.

Pasak CAPITAL vadovo Dmitrij Semionov, esama situacija Lietuvoje, kai brokeriai, patys investuodami į nuotraukas ir kitus NT pateikimo būdus, paskui viską pateikia skelbimų portalams ir dar sumoka tris ar keturis kartus daugiau nei, pvz., brokeris Ispanijoje (40 Eur/mėn. – red. pastaba), jau seniai vertė galvoti apie visų brokerių portalą.

Už skelbimų talpinimą portale www.realu.lt bus taikomas vienas mokestis, t. y. atskirai nereikės mokėti už kiekvieno skelbimo talpinimą, prie portalo galės jungtis visi brokeriai.

Ar naujas portalas pajėgus mesti iššūkį dominuojantiems rinkos žaidėjams? Taip – net neabejoja Julius Kaknevičius, „We are marketing“ marketingo agentūros partneris. Pasak jo, norint įvesti į rinką kažką naujo, būtina ją supurtyti, t. y. pasiūlyti kažką revoliucinio.

„Reikia pakeisti mąstymą, nes www.realu.lt bus net tik skelbimų portalas. Tai NT portalas, kur žmogus ras ne tik būsto skelbimą, o savo namus – viską nuo svajonės iki jos įgyvendinimo“, – viziją pristatė J. Kaknevičius ir pabrėžė, kad naujas portalas už kitus turi būti pranašesnis ne tik paslaugų kokybe, bet leisti klientui lengviau ir sklandžiau keliauti per visus NT ciklo etapus.

Pokalbiai asmeniniam tobulėjimui

Jau tapo tradicija, kad LNTAA forumo dalyviams parengia ir keletą įkvepiančių pranešimų, kurie suteikia daug naudingų įžvalgų, patirties ir įkvėpimo siekti užsibrėžtų tikslų.

Šįkart M. Mikočiūnas, „Capital Team“ vadovas, verslininką ir investuotoją Ilja Laursą ir „Žalgirio“ klubo direktorių Paulių Motiejūną pakvietė pakalbėti apie tai, ar esama situacija yra krizė, o gal visgi galimybė?

„Visko pradžia yra požiūris. Gyvenimas susideda iš įvairių problemų, kurias reikia spręsti. Man asmeniškai brandaus žmogaus savybė yra gebėjimas ne tik įžvelgti sunkumus ar galimybes, bet ir asmeninis mokėjimas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus“, – pasakojo I. Laursas ir pabrėžė, kad visada svarbu savęs paklausti, o ką aš galiu padaryti, kad kažką pakeisčiau.

Pasak jo, nėra vienos formulės, kaip kažko gyvenime pasiekti: tai gali būti sėkmė, genetika, loterijos bilietas ar tiesiog… būti reikiamu laiku reikiamoje vietoje. Tačiau pagrindinę vertę kelyje į sėkmę turi asmenybė: jei kažko tikrai nori, tai mažai situacijų, kai tai yra neįmanoma. Ir jei nepavyksta, greičiausia kalta visai ne aplinka, o tiesiog tas noras nebuvo pakankamas.

Įdomiomis įžvalgomis pasidalijo ir P. Motiejūnas, kuriam, vadovaujant prestižiniam krepšinio klubui, dažnai tenka nenuleisti rankų net tada, kai sprendimo, atrodo, tiesiog nėra.

„2020 m. „Žalgiriui“ buvo daug iššūkių: klubą paliko Šaras, paskui visą pasaulį sukaustė pandemija. Aš visada laikausi požiūrio, kad yra dalykų, kuriuos mes galime pakeisti, tačiau yra tokių, kuriuos tiesiog turime priimti, ir nereikia eikvoti jėgų“, – patirtimi dalijosi P. Motiejūnas.

Pasak jo, žaidžiant komandinį žaidimą, kyla daug ir įvairių iššūkių, nes kiekvienas žaidėjas nori laimėti, tačiau čia svarbu suprasti, kad komandoje svarbus ne tik asmeninis, bet ir bendras visų rezultatas. Tik taip galima pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Sertifikuota „Crew Estate“ brokerė Indrė Skučienė su kunigu Ričardu Doveika kalbėjosi apie tai, kaip nepavėluoti būti laimingais. Pasak kunigo, laimė susiveda į labai paprastą dalyką.

„Šiandien nubusti ir būti tuo, kuo nori būti. Ir nepavėluoti mylėti kito žmogaus, nes jei po susitikimo su tavim žmogus neišsineša šypsenos, tai jis sutiko tik pareigas ar vykdytoją, – pasakojo kunigas ir pabrėžė, kad ši išmintis padės apsisaugoti nuo miražų, kai kartais kažko beatodairiškai siekiame, o gavę… pasijuntame lyg dykumoje, kur karštas smėlis degina akis.

Taip pat forumo dalyvių laukė geriausiu pripažintas 2019 m. Pasaulinės lyderystės konferencijos pranešimas DŽIA DŽIANG (Jia Jiang) „Kaip įveikti atmetimo baimę?“.

******

3 laimingiesiems šių metų LNTAA forumo dalyviams padovanoti Xiaomi Mi Electric Scooter 1S paspirtukai.